Studento dienoraštis
Rugpjūčio 31...Antradienis
Rytoj vėl rugsėjo 1 - oji. Nepastebimai dingo vasara, nukrito kaštonų lapai (bent ne ruduo dėl to kaltas, o kažkokios piktosios keršakandės), atėjo metas iš spintų traukti šalikus ir rudeninius lietpalčius...Kartais pagalvoju kaip gera darbe - viskas turi savas vėžes ir tu tiesiog nustoji dvejojęs - ar eiti į tą paskaitą, ar skaityti nutartis kitam seminarui? Tiesiog imi ir darai viską, kas tau priklauso, nes taip paprasčiausiai reikia. Kiekvienas darbelis yra svarbi didelio darbo dalis, jauti kaip prasmingai leidi laiką, tačiau tuomet atsimenu srautines paskaitas, 15min, sunkiai įveikiamą sudoku ir vėl pradedu laukti to meto, kai galiu dar pabūti šiek tiek valiūkiška ir nerūpestingai (su saiku) leisti laiką. Kai pagalvoju...visai nėra taip blogai tame universitete :)
Su meile,
dar truputį studentė K.
Rugpjūčio 25...Trečiadienis
Dar nuo praeitos savaitės leidžiu laiką vieno kliento kontoroje. Draugauju su buhalterija, vis tūnom archyve ir ieškome senų sutarčių. Per savo neilgą teisinio darbo patirtį supratau, kad kuo daugiau laiko praeina nuo sutarties pasirašymo, tuo įdomesnė situacija darosi. Aš kliento archyve atkapstau vienokius sutarčių priedus, mūsų „priešininkai" - kitokius, vėlesnių metų segtuve randu sutartį „dėl sutarties pakeitimo", kitame segtuve sutartį „dėl sutarties pakeitimo pakeitimo", tuo tarpu klientas atsimena, kad buvo susitarta visai kitaip, o trečia šalis jau priekaištauja, kad toks susitarimas nebuvo įmanomas. Kaip diena, taip naujiena. Bijau, kad rytoj eilinį kartą apsilankiusi kliento archyve aptiksiu sutartį „dėl sutarties pakeitimo pakeitimo nutraukimo"... Taip ir bumpsėsiu galva į sieną, kol vieną dieną pramušiu skylę :)
Su meile,
naminis archyvo gyvūnėlis K.
Rugpjūčio 18...Trečiadienis
Darbas žmogų puošia. Tai aš va dabar visa puošni puošni ir labai pasipuošusi:) Sprendžiant pagal darbų kiekį galiu jums drąsiai teigti - vasara jau po truputį po truputį rieda nuo kalniuko. Vis mažiau gįžta „out of office" laiškų, vis dažniau kulniuoju į Gedimino 40, pavarstau dureles, pavartau byleles, pakonspektuoju, pareinu į kontorą ir gyvenimas tęsiasi. Kondicionierius veikia, saulytė švelniai šildo (atkreipkite dėmesį, kad ji jau nebe taip kepina!), jau nebesidaro pikta, kad visi atostogauja, nes ir jiems atostogos kažkada turi baigtis (CHA!), įvairiausios reikalų tvarkytojos, teisininkai ir kiti mano telefoniniai „draugai" jau atsiliepia ir nebepyksta, kad skambinu atostogų metu. Darbai pajudėjo iš vasarinės stagnacijos, o tai pranašauja vaisingą rudenį! Linkiu sau ir visiems kitiems jauniesiems teisininkams puoštis:) Kol darbai dar mus puošia :)
Su meile,
besipuošianti rudeniui K.
Rugpjūčio 12...Ketvirtadienis
Šiandien visi aptarinėjame pirmakursių stovyklas. Apsilankę VU ir MRU teisininkų stovyklose pasakoja kitiems ką matė, ar gražūs nuliukai ar simpatiškos fuksės, ar protingus klausimus uždavinėjo ir ar užaugs iš jų mūsų naujieji kolegos:) Atsekėme, kad kontoroje dirba bent penki buvę kuratoriai, o iš visų teisininkų tik vienas kitas nebuvo savo stovykloje. Virtuvėje prie ledų vyksta prisiminimų dalybos - kas antrą pusę stovykloje sutiko, kas kaktą prasiskėlė, kas su geriausia drauge susipažino, o kas stovyklos iš viso nelabai atsimena:) Fux‘ų stofkė tai jau studentiško gyvenimo pradžia, kai viskas dar taip nauja, dar taip nepatirta...Mieli fuksiukai, žinokit, kad visa kontora jums baltai pavydi ;)
Su meile ir baltu pavydu,
K. ir visi kiti:)
Rugpjūčio 3...Antradienis
Kaip įsivaizduojate standartinį teisininką? Tamsus kostiumas arba dalykinis kostiumėlis, akiniai arba kontaktiniai lęšiai, santūrus, nieko nesakantis žvilgsnis, „Blackberris" rankoje, dokumentų lagaminėlis kitoje. Juk panašu, taip? :) O dabar įsivaizduokite teisininkus su sportinėmis aprangomis, kompasais rankose, ieškančius kitos užuominos orientaciniame žaidime viduryje miško! Laviname vaizduotę toliau - teisininkų komandos guminėmis valtimis iriasi link plūduro jūroje arba rungiasi „barbekiu" varžybose, kas gardžiau paruoš vakarienę! Taip ir panašiai vyko mūsų trijų ofisų vasaros susitikimas. Nepakartojami įspūdžiai, nepakartojamas stimulas dirbti ir dar ilgam likti šios tarptautinės kontoros nare:) Nebebaisūs darbai, nebebaisūs viršvalandžiai:) Dar kokią savaitę turbūt dirbsiu kaip už du!
Su meile,
užsimotyvavusi K.
Liepos 26...Pirmadienis
Štai ir vėl pirmadienis, štai ir vėl aš prie savo darbo stalo. Karštas paplūdimio smėlis, vėsus ežero vanduo, kaimo pievos, knygos ir miegas iki vidurdienio vėl išmainytas į civilizaciją, sostinę ir advokatų kontorą. Tačiau nėra jau taip blogai kaip galėtų pasirodyti iš pat pradžių - kolegos darbe pailsėję ir atsigavę, visi gerai nusiteikę, vieni kitų išsiilgę, darbų yra, tačiau kol kas labai neveržia, o smagiausia tai, kad tik grįžus iš atostogų šį savaitgalį vėl nusimato trumpas poilsis Estijoje. Visa mūsų kontora su kolegomis iš Latvijos ir Estijos ofisų drauge praleisime savaitgalį. Nekantrauju gyvai pažinti tuos teisininkus, su kuriais teko bendrauti tik telefonu ar elektroniniu paštu. Pasižadu grįžusi papasakoti daugiau:)
Tere Eesti! Mes jau atkeliaujam!
Su meile,
pailsėjusi K.
Birželio 29...Antradienis
Ar minėjau, kad atostogauju? Na bent širdyje, tai tikrai, bet sprendžiant pagal valandų skaičių praleidžiamą kontoroje - nepasakyčiau. Ar žinote, kad ši liepos 1-oji teisininkams yra lyg naujieji metai? Lyg krizė, kurios buvo baimintasi 2000-aisiais metais, kai persiritome į naują tūkstantmetį. Staiga didžioji dalis kasdien naudojamų įstatymų pasikeis, normos, kurias išmokai mintinai nebeteks galios...naudojai sau ramiai formules, schemas ir skaičiukus, patvirtintas ministrų įsakymais, o štai ką reikės daryti liepos 1-ąją, nežinia...Trukt už vadžių, vėl iš pradžių...Mano šios savaitės misija - surasti išeitis iš tų problemų, kurios jau po truputį šviečiasi, ir iš tų, kurių dar niekas nenumato, bet neduokDie iškils! Net ir toks darbas nebaisus, kai žinai, kad artėja išsvajotos atostogos:) Tuoj tuoj:)
Su meile,
K.
Birželio 18...Penktadienis
Maži džiaugsmai - tai maži stebuklai, kurie praskaidrina net ir pačią juodžiausią dieną. Kai lauke šviečia saulė, draugai lekia prie ežero, o tau sesija dar toli gražu nesibaigė, darbe toli gražu nematyti šviesos tunelio gale, reikia susiimti ir pasikviesti į svečius gerą nuotaiką:) Eilinį kartą gavusi darbą, kuris iš pirmo žvilgsnio pasirodė neįmanomas ir protu nesuvokiamas, nutariau pasikrauti teigiamos energijos. Kad susikurtumėte gerą nuotaiką, jums prireiks: vieno burbulėlio vanilinių ledų su šokolado glaistu, garsiai grojančios dainos ‚Jungle drum‘ (darbe tam puikiai tinka ausinukai), vienos naujos, beprotiškos, juokingos ir verčiančios nusišypsoti kompiuterio užsklandos (pavyzdžiui, animuota bebrų dvikova bokso ringe), trumpo skambučio draugui ir puokštės žydinčių gėlių greta siaubą keliančių konspektų ar bylų segtuvų (dėkui močiutei, netoliese pardavinėjusiai pinavijas). Ir štai taip liūdnai darbingą dieną, apsupus romantiškai raminančia aplinka, galima paversti į produktyviai ir smagiai praleistą laiką. Elementaru, Vatsonai:)
Su meile,
Optimizmą daiginanti K.
Biželio 14...Pirmadienis
Prioritetai...Atsimenate, kažkada jau kalbėjau apie juos. Praeitą savaitę vėl iškilo jų problema. Greta darbo ir sesijos, atsirado futbolas. Greta futbolo - draugai, o greta jų, daug smagiai praleisto laiko, kurio metu nei mokaisi, nei dirbi. Mintyse įsijungia įkyri dainelė, kurioje sukasi tas pats retorinis klausimas - ką daryt... Karts nuo karto kažką paaukodama vis mėginu pasirinkti tinkamą sprendimą. Kai atsisakai futbolo, draugų skambučiai su pergalingomis skanduotėmis po truputėli ima siutinti, o kirminėlis žiūrint varžybas graužia viduje vis labiau ir labiau... Guodžiuosi vieninteliu - finalą galėsiu žiūrėti ramiai, atostogausiu:)
Su meile,
nesulaukianti finalo K.
Birželio 7...Pirmadienis
Sesija...Žiauru, kenksminga, pavojinga ir neišvengiama. Ji tokia pat žavi kaip ir apsilankymas pas stomatologą. Baisu, skauda, prakaituoja delnai, bet žinai, kad jei nenueisi, skaudės dar labiau...Per aspera ad astra, ar ne? O kad tas žvaigždėtas dangus truputėlį žemiau nusileistų...Na, ne aš pirma kenčianti šiuos sesijos skausmus, ne aš ir paskutinė. Laikykimės sesės ir broliai :)
Su meile,
K.
Gegužės 24...Pirmadienis
Ši savaitė - paskutinė prieš sesiją. Jausmas aplankantis likus savaitei iki sesijos man primena tas situacijas, kai stovi ant liepto krašto, žiūri į vandenį ir svarstai ar vanduo šaltas, ar pasieksi dugną, ar nesutrauks mėšlungis kojos, ar neįsipainiosi į žvejų masalus?:) Vienaip ar kitaip dažniausiai smagiai pasiplaukioji, kartais išlipi iš vandens truputį sušalęs, kartais įsisiurbia kokia dėlė, bet dažniausiai iš savęs tik pasijuoki, nes tikrai nebuvo ko jaudintis. Kad ir kiek kartų jau išmėginai pažįstamus vandenis, vis tiek vėl priartėjus šuolio momentui pradedi jaudintis. Taip pat ir su sesija...Baugoka, bet mums pavyks:)
Su meile,
Plaukikė K.
Gegužės 19...Trečiadienis
Girdėjau fakultetuose jau ruošiamasi būsimų pirmakursių antplūdžiui. Sudaromi planai, kiek būsimųjų teisininkų priimti, atstovybės jau rezga mintis apie „fux‘ų sotfkes"... Ech, kad jūs žinotumėt kokia nostalgija mane apėmė:) Atsimenu pirmąsias savo dienas fakultete, siaubingai karštas dienas stovykloje, ežerą, minią būsimų kolegų ir pirmuosius anekdotus apie teisininkus. Viskas atrodė taip idealu ir teisinga, akyse žėrėjo entuziazmas ir nekantrumas. Šiandien apsidairiau auditorijoje - daugiau kostiumuotų, kompiuteriais konspektuojančių ar darbinius elektroninius paštus besitikrinančių studentų, sportbačiai išmainyti į batelius, kodeksai gerokai nutrinti, o veiduose vis mažiau įgimto teisingumo jausmo ir vis daugiau abejonės - ar dėstytojo pasakytas sakinys neprieštarauja praktikai. Štai ir aplankė tas jausmas, kai supranti, kokį gausų žinių bagažą jau susikrovei. Gaila tik vieno - tas lagaminas niekuomet nebus pernelyg pilnas:)
Su meile,
K.
Gegužės 10...Pirmadienis
Kontoros jaunuomenę lyg koks virusas išguldė mokymosi atostogos. Kas ruošiasi baigiamiesiems egzaminams, kas magistrinių gynimuisi. Tai reiškia, kad visą studentams skirtą darbą turi atlikti per pus mažiau darbo jėgos. Mėginu neprarasti įgauto tempo. Kaip sekasi? Sunkiai. Imu blaškytis, nebežinau nuo ko pradėti, nes kiekvienas laukiantis darbas yra skubus, o kuris skubesnis - nežinau. Gaištu laiką panikuodama ir skabydama į darbą atsineštą čiobrelį vazonėlyje. Nabagėlis turbūt bus greičiau užplikytas ir išgertas, nei spės paūgėti. Kad ir kaip sunku, vis tiek džiaugiuosi, kad ne man tenka ruoštis baigiamiesiems ar magistrinių gynimuisi. Baisu pagalvoti, kas manęs laukia...Ta proga čiobrelis neteko dar vienos šakelės:)
Su meile,
Apsiraminusi čiobreliais K.
Balandžio 29...Ketvirtadienis
Jau antrą savaitę darbuojuosi prie tarptautinio projekto. Tenka beveik kasdien bendrauti su mūsų kontoros teisininkais iš Estijos. Maniau viskas eisis labaaaai lėtai, tačiau, kad jūs žinotumėt kaip aš klydau:) Estai neįtikėtinai greiti, inovatyvūs, šiuolaikiški ir aktyvūs, o be to - tobulai šneka angliškai. Jie tikrai taip nekapoja žodžių kaip tas estas iš telvizijos ekrano:) Džiaugiuosi galėdama dirbti su atstovais iš šalies, kuri pirmoji sudarė sąlygas savo piliečiams rinkti parlamentą internetu, kurios sostinėje koncertavo Madona ir kurios verslininkai savo kontoros darbuotojams vietoj vidinių telefonų suinstaliavo Skype:)
Su meile,
estų sesė K.
Balandžio 22...Ketvirtadienis
Jau praėjo daugiau nei pusė metų kaip aš darbuojuosi šioje kontoroje. Jaučiu, kad pasikeičiau, ir regis į gerąją pusę:) Visų pirma noriu išskirti, mano manymu, ryškiausius savo pasikeitimų privalumus: i) susiplanuoju kiekvieną dieną iš vakaro, regis įveikiau mano kasdienybėje vyravusį chaosą; ii) dažnai pagaunu save seminaruose dėstančią argumentus taip, kaip vyresnieji kontoros teisininkai - jų kalamos į galvą taisyklės panašu, kad tikrai „įsikalė"; iii) mano atostogų fondas ženkliai ūgtelėjo - išmokau ne tik uždirbti, bet ir nešvaistyti pinigų bet kur:). Kad viskas neatrodytų taip nepakartojama, nenutylėsiu ir trūkumų: a) viena dioptrija stipresni kontaktiniai lęšiai, b) apleistos tinklinio treniruotės, c) apdraskytos mano kambario durys - kambariokės šuo manęs vis labiau pasiilgsta...
Štai tokie mano pusmetiniai pastebėjimai, palieku Jums juos įvertinti, tačiau aš padarysiu vienintelę išvadą - vienu pusmečiu neketinu apsiriboti:)
Su meile,
pasikeitusi K.
Balandžio 14...Trečiadienis
Aš liūdna ir pikta, bijau, kad šiandien galiu net kandžiotis. Darbų kalvos auga tiek ant stalo, tiek pašto dėžutėje, mokslai spaudžia, „deadline'ai" sparčiai artėja, o aš niekaip nepajudu iš kritinio taško. Kiekvienas dalykas, kurio tik imuosi, panašu, kad neturi išeities. Jausmas toks lyg trankyčiau galvą į sieną. Turbūt ne man vienai būna tokių dienų... net pasitikrinau internete ar kartais ne pilnatis. Pasirodo - delčia. Nebepamenu senolių išminties - ar čia visuomet per delčią nesiseka, ar čia man jau taip blogai, kad ieškau priežasčių ten, kur jų nėra. Tikiuosi padėtis greitai stebuklingai pasitaisys ir lyg filmuose išsigelbėjimas išlįs iš už kampo.
Su meile,
mėginanti išdaiginti optimizmo grūdą K.
Balandžio 9...Penktadienis
Kaip ir kiekvieną penktadienį šiandien mano darbo grupė valgo ledus. Rotacijos principu, kiekvienas grupės narys yra atsakingas už ledų atgabenimą į kontorą - saldu, gardu ir darbas ne toks baisus atrodo. Tradicijos ir maži malonumai padeda „nenučiuožti nuo stogo":) Girdėjau kitos grupės irgi turi savas tradicijas - ketvirtadieninis puodelis kavos, kas mėnesiniai ankstyvieji pusryčiai, berniukų pasivažinėjimai kartingais, mergaičių kino klubas, fotografų būrelis, o kur dar tortų diena, kai švenčiami kolegų gimtadieniai, Kalėdų vakarėliai, vasaros iškylos...Džiaugiuosi, kad su kiekviena diena jaučiuosi savesnė ir artimesnė šio kolektyvo narė:)
Su meile,
K.
Balandžio 2...Penktadienis
Ar minėjau kaip nemėgstu melo? Taigi...stipriai nemėgstu. Vakar visi smaginosi meluodami ir krėsdami pokštus, o aš klapsėjau akutėm ir nervinausi, kad mane vėl apgavo. Tikrindamasi paštą vis niekaip negalėjau suprasti ar tiesą žmonės rašo, ar vėl mane mulkina. Teko stipriai susikaupti ir ignoruoti abejotinus pranešimus apie būsimas komandiruotes, tuoj apsilankysiančius žurnalistus, naujus darbuotojus, persikraustymus iš vieno kabineto į kitą, kolegų santykius ir dar daugybę kitų naujienų. Vakar ne kartą girdėjau frazę, kad tai ne melas, tai tik pasikeitusi tiesa, o teisininkas visuomet teisus. Arba jis teisus, arba kiti klysta :)
Su meile,
K.
Kovo 25...Ketvirtadienis
Štai įpusėjo ši diena, o aš dar vis aklagatvyje...Gavau neapsakomai sudėtingą bylą, manau net LAT‘o plenumas nelabai apsispręstų kaip čia geriau padarius...Jau visą savaitę raikau sklypus lyg pyrago gabalus ir nė taip, nė taip neužtenka. O kas baisiausia, net nelabai atseku, kas čia pats pirmas blogai atraikė. Mano smeigtukų sienelė, kuri anksčiau puošėsi juokingais paveikslėliais ir šunyčio nuotrauka, dabar apsmaigstyta planais, pačios pripaišytomis schemomis ir žemėlapiais. Šį rytą net iš lovos nenorėjau lipti, ieškojau kokios nepagydomos ligos ar neatrastų negalių požymių, kad tik nereiktų grįžti į šią situaciją be išeities. Nepavyko, aš darbe. Ėmiausi naujos taktikos, kodiniu pavadinimu - think out of the box. Bandau dalinti ne sklypus vieniems kitų nemėgstantiems dėdėms, bet saldainius besipešantiems vaikams...išeities deja dar neradau...arba saldainių per mažai, arba vienas vaikas lieka nuskriaustas, o šių saldainių deja per pusę padalint negalima. Negi valgysi kito atkąstą irisą :)
Su meile,
neketinanti pasiduoti K.
Kovo 20...ŠEŠTADIENIS
Žemės diena, kino pavasaris, +10 laipsnių šilumos, šeštadienis, bet darbo diena...Darbo daug, ant mano stalo sunkesni darbai, storesni bylų segtuvai, bet šiandien penktadieninis aprangos kodas!!!:) Šiurenu po stalu sportbačiais ir lyg mažas vaikas kramtau bliuzono raištelį:) Optimizmas trykšta per kraštus, viliuosi, kad net ta stora byla, laukianti ant stalo krašto, nesugadins nuotaikos! Su tikrut tikrutėliausiu pavasariu, Mielieji!
Su meile,
šeštadieninė K.
Kovo 16...Antradienis
Galų gale prašvitus saulei mūsų kabinetą užvaldė melancholiškai pavasariškos temos - spėliojame, kada galėsime eiti pietauti ant pievos prie Neries, ar ne metas trumpoms atostogoms ir ar nereikėtų palepinti odą ne tik kompiuterių, bet ir saulės skleidžiamais spinduliais...Graužiam riešutus iš slaptojo stalčiuko ir ilgesingai žiūrim į pavasarį už lango...juk išblyškęs veidas - aristokratiškumo požymis, o ir darbas žmogų puošia, tiesa? :)
Su meile,
blyškiaveidė K.
Kovo 9...Antradienis
Vakar kontoros vyrai maloniai nustebino damas. Širdys apsalo nuo tortų, akys dar vis lepinasi žiūrėdamos į tulpes. Kiek nedaug tereikia, kad darbo diena nušvistų giedresnėm spalvom:) O kad tos tulpės jau ir lauke žydėtų...Apėmė nostalgija pavasariui ir matematikos pamokoms...Anksčiau spręsdavau sudėtingiausius uždavinius, nematydama vargo, o šiandien kankinuosi su dalimis, procentais ir proporcijomis. Nemaniau, kad studijuojant teisę įmanoma TAIP pamiršti matematiką...
Su meile,
Daugybos lentelę besikartojanti K.
Kovo 2...Antradienis
Visi vakar džiūgavo sulaukę pavasario, o aš be galo džiūgavau sulaukusi kvietimo važiuoti į susitikimą su svarbiu klientu. Vienas dalykas sėdėti kontoroje, matyti kazusus ir ieškoti jiems sprendimo, ir visai kitoks jausmas apima, kai nuvažiuoji į milžinišką įmonę ir „pasibėdavoti" ateina ne tik įmonės teisininkas, bet ir jo skyriaus vadovas su generaliniu direktoriumi. Tada supranti, kokia opi ta susiklosčiusi situacija ir kaip žiūrima į atvykusį advokatą su savo asistentu (čia jau būsiu aš:)). Jausmas toks, lyg būtum genialus mokslininkas, vakcinos nuo mirtinos ligos kūrėjas :) Pavasarinėms baloms dar toli iki šio jausmo!!!
Su meile,
K.
Vasario 26...Penktadienis
Šiandien, kaip ir kasdien, į darbą važiavau troleibusu. Už manęs sėdėjo du laisvai samdomi darbuotojai. Iš pokalbio susidariau įspūdį, kad jie - rimti statybininkai. Rimtumo įvaizdį suformavo jų slengas - „atviortkė", „bulgarkė", „šprosas" ir daugybė kitokių terminų, kurių turbūt ir neteks per šį gyvenimėlį suprasti. Įdomiojo pokalbio autoriams išlipus, susimąsčiau apie teisininkų slengą...ir ką, jūs manot, kad jis skurdesnis? Pavyzdžiui: „balvankė", „kanopa", „nedaviršpelnis", „bilinti", „diu dylas", „žuviukas" ir dar milijonas kitų. Dabar vis šypteliu, kai išgirstu šiuos žodelius, nes atsimenu pirmąsias dienas, kai maniau , kad niekada nesuprasiu apie ką vyresnieji kalba, bet dabar jau suprantu ir net beveik viską:) Beveik...
Su meile,
K.
Vasario 17...Trečiadienis
Visą praeitą savaitę buvau užimta nepakartojamo tyrimo. Konfidencialumo sąlygos dėka negaliu Jums, mielieji skaitytojai, atskleisti detalių, tačiau galite lengviau įsivaizduoti mano darbą bandydami surasti milijoną ir dar truputį argumentų, kodėl dviratis yra transporto priemonė, o ne atrakcionas. Ir visi argumentai, kurie atrodo aiškūs kaip dieną, vadovo taip lengvai įveikiami lyg mėginčiau įrodyti, kad musė yra dramblio dydžio žinduolis. Teisės aktai nepadeda, o tik glumina. Valstybinės institucijos tikina, jog taip, be abejonės dviratis yra atrakcionas, o ne transporto priemonė, o kai bandai prabudinti jų blaivų protą, jie pradeda mykti ir nukreipia tave į kitą instituciją, kuri garantuoja, jog savaime suprantama, dviratis yra transporto priemonė...Na bet ne apie dviratį ir muses aš čia...Apie argumentacijos galią:) ...Šiandien jau viskuo abejoju ir imu manyti, jog dviratis - tai paprasčių paprasčiausias neatpažintas skraidantis objektas:)
Su meile,
K.
Vasario 5...Penktadienis
Pamąstymus ir politikavimus apie nūdienos įvykius kaip visuomet netruko pakeisti spartus tempas ir lyg iš dangaus krintantys darbai. Matau kaip po truputėli auga popierių krūva ant stalo. Kai jau prireikia pasikasinėti tarp lapų ieškant kompiuterio pelės, susinervinu ir pasidarau tvarką. Vėliau likusią dienos pusę toliau nervinuosi, nes nesuprantu naujos tvarkos ir nerandu pareiškimo, kuris ką tik, dar čia pat gulėjo...Be to, prasidėjo naujas semestras ir nepanašu, kad dėstytojai ar tvarkaraštis būtų iš tų, kur pasigailės... Tereikia vėl pagauti greitąjį „Tu Gali" traukinuką ir taip nepametant galvos, bei vėl neužkasant pelės kibti į darbus.
Su meile,
"Tu Gali" keleivė K.
Sausio 27...Trečiadienis
Dažnai susimąstau apie valstybės tarnybą, mokyklą arba traukinių stotį. Viskas sustyguota, laikomasi grafiko, suėjus lygiai dvyliktai valandai visi tvarkingai išeina pietauti, prieš išvažiuojant traukiniui, paskutinį kartą įspėjama apie jo išvykimą. Ramu, gražu, primena vokiškąjį Ordnung. Pasigendu tokios tvarkos ir suplanuotos dienos teisininko darbe. Ypatingai teisininko asistento darbe. Čia tu tiesiogiai priklausomas nuo daugybės faktorių: teismų efektyvumo priimant sprendimus, laiku pateikiamos informacijos iš klientų pusės, tau vadovaujančio teisininko užimtumo, netgi nuotaikos ar oro. Viršvalandžiai čia neegzistuoja. Reikia - dirbi ilgaai ilgai, ne taip labai reikia - šiek tiek mažiau. Silpnumo akimirkos apimta įsisvajojau apie traukinių konduktoriaus darbą. Tik žymi bilietėlius ir keliauji po „plačiąją" Lietuvėlę...
Su meile,
konduktorė K.
Sausio 21...Ketvirtadienis
Mane apsupo absoliutus „bardakas". Galiausiai baigiau sesiją, tačiau po šešių egzaminų galvoje liko tik tuštuma ir skirtingų teisės šakų kratinys. Atostogų proga su drauge prisiskaitėm Feng Šui ir supratom, kad reikia apsikeisti kambariais, tad namuose dar vis stumdomi baldai ir ieškoma pasimetusio pliušinio meškučio. Kad jau permainos nebūtų tokios paprastos, kontoroje neatsisakiau naujo iššūkio - iš sau po truputėli bevirstančios komforto zona bankroto teisės, šoktelėjau į nekilnojamojo turto ir statybos platumas. Sakyčiau nemenkas pasipurtymas naujųjų metų proga:)
...Grupiokai išlėkė į gimtuosius namus...draugai išvažiavo slidinėti...likau tik aš, statybų įstatymas ir piktos moterėlės iš žemėtvarkos...Pagaliau atėjo metas atsidusti:) Ech...Atostogos:)
Su meile,
K.
Sausio 12...Antradienis
Sesija man sukelia begalinį norą tūnoti kine su spragėsių kibirėliu (pastebėjot, kad daugiausia gerų filmų atsiranda būtent per sesiją?!), eiti į teatrą (be spragėsių:)), išeiti pasivaikščioti, sudalyvauti masiniame sniego kare, pramiegoti pusryčius ir skaityti grožinę literatūrą...Bet sesija viską supaprastina - geriausiu atveju pasižiūriu kino anonsus, paskaitau teatro repertuarą internete, pasivaikščiojimas apsiriboja maršrutu namai-stotelė-stotelė-darbas ir atgal, apie sniego karą ar miego perteklių net svajoti neverta, o grožinė literatūra laukia eilėje po komentarų, vadovėlių ir monografijų...Atleiskit už egzistencines nuotaikas...Vis dar sesija, o ryt sausio 13-oji...
Stiprybės mums - nepriklausomiems studentams, nepriklausomoje Lietuvoje:)
Su meile,
patriotiškoji K.
Sausio 6...Trečiadienis
Šiandien buvau pakrikštyta. Pradėjau pirmąją savo sesiją kaip dirbanti teisininkė. Negana to, kad egzaminas buvo žodžiu (ko labiausiai nemėgstu), kontoroje nėra mano sergančio kolegos ir kaip visada procesiniai terminai artėja ne tik mano darbuose, bet ir jo. Lakstau nuo savo prie jo kompiuterio kviečiama šauklio pypsiuko, kuris praneša, kad į dėžutę įkrito naujas laiškas arba dar kartą įsijungė priminimas, kurį prieš valandą „nusnoozin‘ai"...Kartais kyla ranka tuos priminimus išjungti, kad nebepypsėtų, bet nujaučiu, kad susiklostytų tokia pati situacija kaip užmerkiant akis (tik trumpam!!!) po trijų žadintuvų ryte:)
Su meile,
sesijos kamuojama K.
Gruodžio 28...Pirmadienis
Tarpšventinis štilis...Dalis teisininkų atostogauja, klientai aprimę, kontoroje tvyro tyla ir ramybė... Tarp konvencijų skaitymo užsiiminėju kūryba - mano kaktusėlis jau baigia pražįsti origamio žiedais. Kolegos pamatę, kaip įnikusi ieškojau plonesnio popieriaus, žirklių ir klijų, juokės, kad teisininkas ir menas - du nesuderinami dalykai. Va tada ir užvirė dienos diskusija...Pradėjau visus įtikinėti, kad dailė, meno istorijos pamokos yra būtina disciplina mokykloje, kad žmogus užaugtum kultūringas ir išprusęs. Vyrija nusprendė, kad meno vaikams reikia kuo mažiau, daug svarbiau kūno kultūra, sportas ir kitoks fizinis užimtumas, kad neišaugtum visišku lepšiu su teptuku už ausies. Tada pradėjom šūkauti viens per kitą, kurie užklasiniai būreliai mums suteikė daugiau naudingų savybių teisiniam darbui, ar lipdymas iš molio, ar futbolo treniruotės išmokė daugiau kantrybės ir koncentruotumo, o įnirtingą diskusiją vainikavo Kalėdų baubo elektroninis laiškas kontoros darbuotojams, kad tarpušvenčio proga visi kviečiami apsilankyti nacionalinėje dailės galerijoje...Sulaukusi palaikymo, išlanksčiau taikos balandį:)
Su meile,
meniškoji K.
Gruodžio 22...Antradienis
Mane užplūdo kalėdiniai jausmai:) Susikaupimo nulis, valios likučius baigiu išsemti, kyla spontaniškiausios idėjos, mintys sukasi vien apie dovaną draugui, kurios dar niekur neradau...Kava nepadeda, paskutinioji įskaita artėja, darbai ir elektroniniai laiškai su vėliavėle „vykdymui" kaupiasi. Kai jau susikaupiu ir palinkstu prie darbų, prisimenu tą garsą kaip girgžda sniegas po kojomis ir užsimanau namo, kad dar galėčiau jį pagirgždinti. Kai įpusėju kitą darbą, nusprendžiu, kad metas mandarinui arba imbieriniam sausainiui:) Kai galiausiai pažymiu laišką kaip „įvykdytą", nusprendžiu, kad šįvakar reikia suplanuoti mergaitišką susibėgimą su karštu vynu...tada pagalvoju apie cinamono kvapą ir atsiverčiu naują bylą:) Ech...Kalėdos:)
Su meile,
K.
Gruodžio 14...Pirmadienis
Šiandien papasakosiu Jums mielieji apie kalėdinį kontoros žavesį:), jei ne darbas, tuomet kalėdinės nuotaikos turbūt dar nebūčiau spėjusi pajusti. Be abejo prie visos šios nuotaikos prisidėjo ir puikus balto miesto peizažas už lango... O dabar apie tai, kaip Kalėdų laukia kontoros darbštuoliai: kiekviename kabinete gali aptikti keistą, ar nebūtinai, kalėdinę smulkmeną - kalėdinis kaspinėlis kaktuso spygliuose, šiaudinis elniukas greta CK, pas drąsiausius (o gal greičiau naiviausius) ant durų kabo kalėdinės kojinės belaukiančios dovanų, o kiek eglučių, advento vainikų ir žvakučių jau nebeskaičiuoju:) Tačiau labiausiai džiugina mandarinų kvapas tvyrantis bene visoje kontoroje. Štai taip nepastebimai ir artėja šventės, ilgėja eilės parduotuvėse, kalėdinių dovanų dėka nepastebimai senka biudžetas, bet atitinkamai proporcingai ir kyla nuotaika! Jei turėčiau advento kalendorių...beliktų tik 10 saldainių suvalgyti...Ech:)
Su meile,
Kalėdų senelio padėjėja K.
Gruodžio 7...Pirmadienis
Šiandien susimąsčiau ar gruodžio sūkuryje įsisukę teisės studentai pastebėjo, kad visą praeitą savaitę buvau pražuvus ir šiame tinklalapyje neatsirado naujas dienoraščio įrašas?...O aš pavyzdžiui net nepastebėjau kaip prabėgo savaitė, trys koliokviumai fakultete, kasaciniai skundai, ieškiniai ir skundai darbe, o kur dar kalėdinių dovanų paieškos?! Net nepajutau, kad ir vėl atėjo pirmadienis...Šiomis dienomis mūsų kabinete vyrauja smalsios nuotaikos - laukiam naujo teisininko asistento ar asistentės, po truputi artėjam lažinimosi link: bus mergina ar vaikinas? Iš kurio fakulteto? Kokia plaukų spalva, koks ūgis, smūgis ir t.t. :) Kol kas turime užsiėmimą pertraukėliu metu - reikia šnipinėti ateinančius į darbo pokalbį, spėlioti būsimo darbuotojo hobį, šeimyninį statusą ir pan. Laukiam naujo nario lyg kokio Kalėdų senelio...tikimės, kad atkeliaus dar iki Kalėdų, o jei dar dovanų atneštų... :)
Su meile,
tiesiog K.
Lapkričio 24...Antradienis
Jaučiuosi lyg narsuolis mėginantis užkariauti Takeši pilį. Iš tiesų nelabai nusimato kokią pilį užkariaut, bet išties jaučiuosi didvyrė, kad dar nesusirgau:) O narsuolė, nes naivokai viliuosi, kad mane apsaugos citrinos, česnakai ir melisų arbatos. Kiek pasiklausai visi serga, darbe kas antras e-mail‘as praneša, kad kas nors susirgo ir dirbs namuose, universitete auditorijos ištuštėjusios, vienas krenkščia, antras vėl traukia nosinę, o trečias sėdi nuliūdęs ašarotom akim...ir negali suprasti ar jį paršelio virusas užpuolė ar mergina paliko...Visur tylu lyg prieš audrą, aprimo net patys šmaikščiausieji, kur mėtė juokelius apie augančius šnipus ir besivyniojančias uodegytes. Bet neišsigąskit, nesibaiminam jau taip labai to viruso, kontora kvepia citrinomis ir imbieru, saugomės kaip įmanydami, tiesiog darbai labai užpuolė...ieškinio senatis ir procesiniai terminai labai rimtas reikalas - spaudžia nekreipiant dėmesio ar tau sloga, ar gripas...Darbas kviečia...Einu...
Su meile,
Narsuolė K.
Lapkričio 17...Antradienis
Šiandien tarptautinė studentų diena! Bet mane ištiko identifikacinė krizė - darbe jaučiuosi truputėli naivoka ir žinių bagažo dar nesukaupusia studente, o universitete jaučiuosi patirties turinčia teisininke. Regis klaida įsivėlė...Darbe, kur turėčiau sau darbuotis ir lyg amatininkė nematyti vargo darydama kasdienius darbus, aš kasdien vis išmokstu ką nors naujo (na kad ir šiandien, galiausiai perpratau kaip užprogramuoti kopijavimo aparatą:) ), o universitete sėdžiu tuose pačiuose seminaruose, klausau tų pačių priminimų, kad teisininko požiūris į gyvenimą turi būt problemiškas ir analitiškas, matau vis daugiau problemų ir vis mažiau sprendimo būdų. Jau nebesu pirmakursė ir nestuksenu visko atmintinai, o juk studento sąvoka su tuo ir asocijuojasi...o galbūt čia teisės studijos iškreipė studento sąvoką?:)
Su meile, kaip ir studentė
K.
Lapkričio 9...Pirmadienis
Šiandien ir rytoj kontoroje vyks studentų atranka į MRU Alumni organizuojamą projektą Mentoringas Jauniesiems Teisininkams. Užsiminusi apie tai pažįstamiems išgirdau įvairių pastebėjimų - „kam to reikia", „nesąmonė, aš jau geriau pasimokysiu", „et pražiopsojau, reikėjo ir man registruotis"... Apkalbėjom šį įvykį su kolegomis kontoroje ir nusprendėm, kad mums labai pasisekė - mes turim tiek daug mentorių net nedalyvaudami tokiuose projektuose: teisininkai, vyresnieji teisininkai, advokatų padėjėjai, advokatai, praktikos grupių vadovai, partneriai ir pats seniūnas. Tik gyvenk ir mokykis iš jų pavyzdžių. Čia kasdien gali klausti, smalsauti ir tavęs neriboja jokie projekto rėmai. Kabinete stojo susimąstymo tyla, o po to vėl visi pradėjom barškinti klaviatūras ir skambinti telefonais. Anksčiau šie garsai man priminė tą maišalynę garsų, kai prieš spektaklį instrumentus derinasi orkestras, ir tu sunkiai gali girdėti savo pačios mintis, o dabar tai tapo panašu į meditacinę muziką :). Jauti, kad žmonės dirba, pildosi puslapis po puslapio, įsijungi ir tu į tą kasdienybės darbų mašiną, ir taip nepastebimai praeina dar viena darbo diena. Gal taip nepastebimai ateis ir Kalėdos?
Su meile,
K.
Lapkričio 3...Antradienis
Ar tikit kaiulystės dėsniais?
Šią savaitę jie mane persekioja. Ne, aš ne apie sumuštinius krentančius ant sviestu užteptos pusės...Kai per tą patį mėnesį numatyti keturi koliokviumai, milžiniškas projektas darbe, kolegės atostogos ir padvigubėjusi atsakomybė ant tavo gležnų pečių, o tuo tarpu kambariokė išskrenda į Italiją pas vaikiną, tėvai nusprendė paatostogauti Druskininkuose, draugai nusipirko pigių bilietų ir skrenda savaitgaliui į Londoną...Kaip kitaip tai pavadinti, jei ne kiaulystės dėsniu?! Et...išauš dar ir mano laimės valanda...Jūs tik palaukit!
Užsikasusi po įstatymais, su meile,
K.
Spalio 26...Pirmadienis
Ar šventei vakar Konstitucijos dieną? Ar atsukai laikrodį? :) Visa Lietuva vakar turėjo minėti Konstitucijos dieną, bet kyla klausimas kiek žmonių žino šią šventę? Šiandien kavos pertraukėlių metu bandžiau atlikti statistinį tyrimą ir tai išsiaiškinti. Maišydama cukrų padariau prielaidą, kad kas jau kas, bet teisininkai turėtų šią šventę žinoti. Toliau tyrimą pratęsiau interneto platybėse: Lietuvoje dešimčiai tūkstančių gyventojų tenka tik 7,85 teisininko (įdomu, kuo užsiima tas 0,85 teisininko:)). Stipriai abejodama savo matematiniais gebėjimais, susumavau, kad viso turėtų būti apie 2 400 teisininkų (neįtikėtinai mažai!) Tuomet mano tyrimas truputėli užstrigo ties aukštosiomis universitetinėmis (ir ne tik) mokyklomis, skaičiavimas sustojo ties 50 000 studentų (ar ne per stipriai čia?!). Baigdama n-tąjį puodelį kavos atsiminiau, kad moksleiviai, besiruošiantys istorijos egzaminui, irgi turėtų žinoti šią datą. Tęsiam tyrimą: „2009 m. istorijos valstybinį brandos egzaminą laikė 29 600 moksleivių"(!!!), o tai nulėmė dar vieną prielaidą, kad bent 30 000 moksleivių prisideda prie Konstitucijos dieną žinančių žmonių. Nebepamenu, kada mano galvoje sukosi tiek daug skaičių...Apsiribojau ties 100 000 statistinių Lietuvos piliečių, žinančių kada yra švenčiama Konstitucijos diena. Bet štai kur klausimas - o kiek jų iš tiesų ją švenčia?
Supratau, kad šis tyrimas atėmė 20 minučių brangaus mano darbo laiko. Išvada: Mieli LR piliečiai, švęskite Konstitucijos dieną visi! Tuomet man nereikės nieko skaičiuoti:)
Žiemos laiko paveikta, su meile
K.
Spalio 20...Antradienis
Kai dirbi ir mokaisi dieniniame skyriuje visada svarbu susidėlioti prioritetus ir suplanuoti kiekvieną darbo dieną. Tačiau man visi šie planavimai ir skaičiavimai visuomet užsilieka teoriniame lygmenyje, o praktiškai kasdien lyg žiurkėnas bėgi ir bėgi savo ratelyje, kartais suklumpi, bet besisukantis ratelis vis tiek tave apverčia ir bėgi toliau :) Grįžti po darbo vakare ir dėliokis sau prioritetus: ar mokytis rytojaus seminarui ar tiesiog eiti miegoti, nes akys savaime merkiasi nuo kasdien vartomų kodeksų? Suskamba ryte žadintuvas: keltis? Miegoti? Eiti į paskaitą ar tiesiai į darbą? Pirmom savaitėm niekaip negalėjau priprasti prie naujo gyvenimo ritmo, o dabar kyla klausimas - ką veikia mano grupiokai, kai seminarai ar paskaitos baigiasi 13val.? Na galiu įsivaizduoti ką veikti pusę dienos, jei šviečia saulė...bet ką veikti šaltą ir darganotą rudens dieną? Sprendžiant iš susirašinėjimo ir klausinėjimo 22val. ką rytojui reikia išmokti, akivaizdu, kad nuo 13 iki 22 kažką veikė. Bet dangau! Ką veikti?
Susimąsčiau...jau kuris laikas nebevartoju frazės „neturiu ką veikt"...nebežiūriu televizoriaus (na gerai šeštadieniais...bet tik šokius!)...nebeslampinėju po parduotuves...atsikračiau Facebook‘o priklausomybės (beveik) ir mažiau plepu telefonu. Sveikintinas sąrašas, bet kažin ar tokiu galėtų pasigirti mano kurso draugai :)
Su meile,
K.
Spalio 14...Antradienis
Viskas prasidėjo nuo kartais kvailo mano būdo bruožo - užsispyrimo. Ėmiau ir pasakiau sau - „aš tikrai galiu daugiau", o tada sukurpiau drąsų motyvacinį laišką, maždaug - kaip labai jums pasiseks, jei pasamdysite mane. Maniau pasijuoks advokatų kontoros iš tokios akiplėšos, bet panašu, kad kažkas tokio beprotiško manyje jas ir sužavėjo. Apsilankiau net keturiose kontorose. Vienoje paprašė per savaitgalį sukurti mokslinį darbą anglų kalba apie civilinės bylos parengimą, apimtis - 30 psl.! Supratusi, kad kažko gudraus per vieną vakarą (kiti du buvo suplanuoti su vaikystės draugais) tikrai nesukursiu, parašiau jiems gražų laišką - „atleiskit, aš tik studentė". Antroje - žmonės šypsojosi, linkčiojo, bet nepaskambino...matyt per daug šnekėjau. Į trečia pokalbį vėlavau 20 minučių, o atbėgusi niekaip negalėjau nustoti krizenti, kad 20 minučių vaikščiojau aplink tą patį pastatą, išmėginau visus liftus, bet niekaip negalėjau patekti į tinkamą aukštą. Ketvirtojoje kontoroje, jaučiausi lyg papuolusi į tardymo izoliatorių slaptosiose tarnybose - kur mokaisi, ką mokaisi, kas patinka, kas nepatinka, kaip sekėsi tas dalykas, kaip išlaikei tą egzaminą, kodėl tik 7?!!! Sėdėjau kaip styga įsitempus ir bėriau atsakymus. Spėju, pasinaudodami slaptais kanalais, jie sužinojo, kad maža susimušiau su Dariumi S. iš kaimyninio kiemo, ir jų nuomone turbūt tai turėjo suteršti mano būsimą karjerą amžiams.
Kaip jau spėju supratote, mane - visiškai žalią, be darbo patirties, pavėlavusią į darbo pokalbį ir dar be paliovos krizenančią, vis tik priėmė trečioji kontora. O tuo tarpu kontoros studentai pasitarė ir nusprendė (man be abejo to nežinant), kad aš, kaip šviežiausia darbuotoja, turėčiau pildyti šią dienoraščio skiltį. Kad išlikčiau sąlyginai nežinoma, prisistatysiu Jums Kotrynos vardu, o jei man pasiseks ir greitu metu manęs niekas neišprašys iš šio nuostabaus darbo, tai mėginsiu kas savaitę pateikti Jums mini apžvalgą kaip gi man pavyko išgyventi dar vieną savaitę. O kol kas iki, bėgu mokytis naujųjų kolegų vardus! Palinkėkit man sėkmės :)
Su meile,
K.
Spalio 2...Penktadienis
Šalta ir drėgna. Kai toks oras, daugiau nieko nesinori, tik karštos arbatos, šilto pledo ir geros knygos. Kažkaip jaučiu, kad ir Jus tokie patys jausmai užplūdo... Galvoje vis sukasi, kad reikia imtis priemonių vyti tokias apatiškas mintis šalin. Reikia nuo teorijos pereiti prie praktikos. Kaip seksis ir ar seksis, pasipasakosiu kitąkart ;).
Stenkimės, kad rudeninė nuotaika neužvaldytų mūsų visiškai!
With compliments,
Mėta M.
Rugsėjo 29...Antradienis
Šią savaitę mūsų studentišką akvariumą papildė dar dvi "žuvytės" - praktikantės. Susipažinus su merginomis, apėmė dvejopi jausmai: pirmiausia pagalvojau, kad turbūt ir aš taip, prieš daugiau nei metus atėjusi į kontorą, atrodžiau: su tokiom didelėm didelėm akim, neatsiminiau visų kolegų vardų (o dar baisiau, kai Petrą pavadini Jonu...), nežinojau, kaip paprašyti darbelių. Galų gale, kol "įsikirtau" mūsų kontoroje cirkuliuojančios elektroninės informacijos srautų valdymą, tai oi...ne viena ir ne dvi savaitės praėjo. Todėl puikiai suprantu mūsų naująsias koleges, kurioms stengiuosi neįkyriai padėti.
Kita vertus, visuomet naujų kolegų atėjimas į kolektyvą priverčia seniau dirbančius susiimti, dar rimčiau (nors požiūris į darbą visada būna itin rimtas) pradėti atlikti užduotis. Atsiradęs nors ir nedidelis konkurencijos elementas leidžia pasiekti geresnių rezultatų tiek naujiems, tiek seniau dirbantiems žmonėms, jis neleidžia užsnūsti ten, kur esi dabar :).
Su linkėjimais tobulėti ir nebijoti konkurencijos,
Mėta M.
Rugsėjo 22...Antradienis
Nepatikėsite, kaip sunku vėl grįžti į įprastą dienos ritmą po savaitės praleistos kitur, o tuo labiau, kai grįžti į tikrą darbų sūkurį!!! Gera yra atitrūkti trumpam nuo visko, bet taip pat gera ir grįžti.
Džiaugiuosi, kad pasinaudojau proga dalyvauti UNCITRAL darbo grupėje: teko sutikti labai daug įdomių žmonių iš Europos, Pietų Amerikos ir Azijos šalių, kurie yra tikri savo srities - teisės, profesionalai. Tokiuose renginiuose ir tokiais momentais, kai išgirstu skirtingas nuomones iš įvairių kontinentų apie tas pačias problemas, suprantu, kokią įdomią specialybę pasirinkau, ir kad tikrai neklydau pasirinkusi teisės studijas.
Džiaugiuosi dar ir dėl to, kad jaučiu, jog tikrai daug sužinojau, ir tas žinias galėsiu panaudoti dirbdama!
Su pakilia nuotaika ir naujomis jėgomis į darbą kimbanti,
Mėta M.
Rugsėjo 10...Ketvirtadienis
Kad ir kaip patiktų man darbas, turiu prisipažinti, šią savaitę ne jis man buvo galvoje... Bet turiu pateisinamą priežastį - sekmadienį išskrendu į tarptautinį susitikimą Vienoje, organizuojamą UNCITRAL, dėl arbitražo taisyklių keitimo, turbūt suprantate, kaip TAI yra rimta :). Taigi šalia savo darbelių kontoroje, atsakingai ruošiuosi šiam renginiui - skaitinėju medžiagą, tyrinėju Austrijos sostinės žemėlapį ir t.t. Smagu, kad kontora ir skatina, ir nesudaro jokių kliūčių tobulėjimui, juk vis dėlto tai vyksta darbo laiko sąskaita. Oi, nepykit, turiu grįžti nuo lyrinių svarstymų į realybę - dar tiek daug turiu padaryti iki skrydžio, o laiko liko taip mažai! Iki!
With compliments,Mėta M.
Rugsėjo 4...Penktadienis
Nepastebimai greitai prabėgo pirmoji rugsėjo savaitė - štai ir „džinsinis" penktadienis atėjo. Taip, tikrai teisingai supratote - „džinsinis". Nejaugi manote, kad teisininkai ar teisininkės visuomet tik ir vilki kostiumus ar dalykinius kostumėlius??? Tikrai ne, juk mes (kažkaip jau norisi save prie teisininkų priskirti :)) irgi esame žmonės. „Džinsinis" penktadienis - gili ir senų seniausia kontoros tradicija, kurią visi kontoros darbuotojai laaaabai mėgsta ir, jei tik aplinkybės leidžia, visuomet jos laikosi. Įvairiausios tradicijos (o jų, patikėkite, mes turime apsčiai) labai sustiprina mūsų komandos dvasią. Norite daugiau sužinoti apie mūsų tradicijas? Tikrai pažadu kitą savaitę su Jumis pasidalinti įspūdžiais iš vienos įspūdingiausių švenčių - kontoros gimtadienio. I‘ll keep you updated :)
With compliments,Mėta M.Rugpjūčio 31...Pirmadienis
Savaitės atostogų kaip nebūta: rytiniai pašmaikštavimai su kolegomis, „pirmadieninis" susirinkimas prikėlė mane greitai ir leido susivokti, kad atostogos jau baigtos, o darbai nelaukia. Tiesa, dar nereikia pamiršti rytoj prasidedančių mokslo metų! Iš tiesų aš jų labai laukiu - juk smagu išvysti senai bematytus kurso draugų veidus, pasidalinti vasaros įspūdžiais, o kartu ir nerimu dėl laukiančių iššūkių, kurių bus be galo daug šiais paskutiniais mokslo metais. Kaip man patinka toks ritmas: ryte - darbas, dieną - paskaitos universitete, po pietų - vėl aš darbe! Toks tempas labai „veža", nes kiekviena savaitės diena vis kitokia ir rutinos visiškai nejunti ir atsiranda gebėjimas susikoncentruoti į skiriamą užduotį, nes žinai, kad tavo laikas yra itin ribotas. Taigi, jau nuo ryt aš gyvensiu ir mėgausiuosi šiuo intensyviu rimtu. Tiek Jums, tiek sau linkėdama geros savaitės, smagios "Mokslo ir žinių" šventės skubu prie darbų.
With compliments,Mėta M.Rugpjūčio 24...Pirmadienis
Mėta išskrido į šiltus kraštus...lauksiu sugrįžtant.
With compliments,DienoraštisRugpjūčio 17...Pirmadienis
Rugpjūtis - migracijos metas. Kontoroje vyksta advokatų ir advokatų padėjėjų migracija, t.y. persiskirstymas kabinetais. Kadangi darbų mažiau, nusprendžiau, kad laikas pradėti pasiruošimą magistrinio darbo rašymui ir taip išnaudoti laisvą nuo darbo laiką. Šiuo metu vyksta ir kita migracija - Norcous Academia kelionė po fuksų stovyklas. Kitą savaitę vykdysiu asmeninę migraciją į šiltus kraštus atostogauti. Valio!
With compliments,Mėta M.Rugpjūčio 10...Pirmadienis
Liepos mėnuo kontoroje buvo ramus. Ieškiniai, pretenzijos, magistrinis, egzaminai, draugai, prancūzų kalbos kursai, teismo inscenizacijos, kelionės ir kiti geri (ir nelabai) dalykai išėjo vasaros atostogų. Panašu, kad pastaruosius porą mėnesių tikrai turėjau ką veikti. Liepos mėnesį visą dėmesį sutelkiau į vidinės motyvacijos dirbti paieškas. Sekėsi sunkiai, nebent būdavo vienas kitas „degantis" darbas. Pamažu pradėjau pastebėti, kad be trijų mano pagrindinių veiklos sričių (darbo, mokslo ir draugų) egzistuoja ir išorinis pasaulis. Pamaniau, kad reiktų mąstyti globaliai. Paveikta kolegų įtakos, atsiverčiau delfi.lt (gal trečią kartą per savo gyvenimą) ir nusprendžiau pasidomėti šiandienos aktualijomis: „Europiečiai vis mažiau valgo vaisių ir daržovių" (šiandien pietums suvalgysiu brokolį), „Per mėnesį centrinės valdžios skola išaugo dar 1,86 mlrd. Lt" (jau tie biurokratai), „Savaitgalį - geri orai" (pagaliau!), „Nanotechnologija padėjo įveikti vėžį pelei" (na bent viena gera naujiena žmonijai). Pribloškiančios naujienos ir pasaulinių peripetijų sūkurys „suvalgė" 30 min. mano darbo laiko. Motyvacija negrįžo, bet dabar galėsiu visiems padaryti įspūdį su ta istorija apie pelę.
With compliments,Mėta M.Liepos 31...Penktadienis
Ir kas sakė, kad vasarą kontoroje dirbti nuobodu. Ryt visa kontora dviem dienom išvažiuoja į masinį baidarių žygį! Dėl šios priežasties šis penktadienis tapo ilgiausia darbo diena. Laikas bėga itin lėtai. Mėnesio pabaiga, darbų nėra daug. Teko pailginti kavos pertraukėlių laiką. Susitvarkiau stalą (po mėnesio laiko!). Perskaičiau dienos horoskopą. Perskaičiau savaitgalio horoskopą. Paskambinau į teismą. Jie matyt irgi važiuoja į baidarių žygį, nes vis dar nėra sprendimo. Susidariau darbų planą kitai savaitei. Perskambinau į teismą, nukėlė sprendimo paskelbimą. 14:30. Gal kavos?
With compliments,Mėta M.Liepos 27...Pirmadienis
Vasara - toks metų laikas, kai dirbti kontoroje nelengva ir ypač stinga motyvacijos. Tačiau lietuviškų klimato ypatybių dėka liepos mėnesį statistiškai nelijo 3 dienas. Tokiu oru dirbti vienas malonumas. Nebent paskambina draugai ir praneša, kad prie jūros statistiškai liepos mėnesį nelijo 28 dienas. Pagalvojus apie tai, motyvacija (kaip ir tuo metu dirbti darbai) krinta. Viena vertus, iškart pagalvoji kaip važiuotum prie jūros ir dienų dienas gulėtum pliaže. Kita vertus, iki jūros 300 km, ultravioletiniai spinduliai kenkia sveikatai ir greičiausiai laisvas vietas pliaže reikia rezervuotis prieš savaitę. Menkas praradimas. Išvada: reikia mokėti privalumus „nukenksminti" dideliais trūkumais. Motyvacija kol kas negrįžo. Reikia dar vieno puodelio kavos.
With compliments,Mėta M.Liepos 17...Penktadienis
Geras dalykas yra tai, kad bent jau nepamiršau parašyti šios savaitės dienoraščio įrašo. Pradedu galvoti, kad maždaug jau nuo gegužės pradžios susirgau daline amnezija. O gal greičiau daline teisine ofisine amnezija. Pastebėjau, kad ankstesnėje darbo kontoroje stadijoje atsimindavau visas kiekvieno projekto, prie kurio dirbau, detales, bylų numerius, ieškinio registravimo datą. Po tiek laiko ir tokio darbo krūvio džiaugiuosi, kad atsimenu ar apskritai su tuo projektu dirbau. Skubu daryti preliminarią išvadą, kad kuo ilgiau dirbi kontoroje, tuo mažiau smegenys linkusios pasisavinti įvairią informaciją. Taigi, greičiausiai po metų atsikėlusi ryte vargu ar prisiminsiu kur dirbu, po kelių mėnesių - ką dirbu. Tokios perspektyvos verčia susimastyti ir paskatina pagaliau nueiti į vaistinę vitaminų.
With compliments,Mėta M.
Liepos 10... Penktadienis
Visi geri dalykai a) baigiasi, b) yra užimti arba c) pasikartoja itin retai. Taigi baigėsi 7 d. atostogos, per kurias spėjau išsimiegoti, priminti draugams, kad vis dar egzistuoju, peržiūrėti filmus, kuriuos norėjau pamatyti, pradėti skaityti GROŽINĘ literatūrą ir nusipirkau bilietus į teatrą bei padariau dar 59 darbus, kuriems įprastai neturėdavau laiko.
Pirmą darbo dieną po atostogų pradėjau neįprastai, t.y. ne nuo ieškinio rašymo, o nuo puodelio kavos ir paskutinių naujienų The Times tinklapyje. Neįprasta diena truko lygiai 53 minutes. Reikėjo skubiai parašyti paaiškinimus teismui. Prisiminiau seną savo mėgstamą kontorinį posakį: „Maniau, kad pamačiau šviesą tunelio gale, bet tai buvo mano viršininkas su daugiau darbo ir žibintu".
Mėta M.
Liepos 3... Penktadienis
Autobusų stotelė yra vieta, kur sustoja autobusai. Traukinių stotelė yra vieta, kur sustoja traukiniai. Kartais aš savo darbo vietą vadinu darbo stotele. Dažniausiai taip nutinka nuo 9 iki 10 ryto, nes savo kabinete dar neturime žaliuzių ir todėl, kad vasara. Dabar 9:15. Šiandien dienoraščio nebus. Einu 3 puodelio kavos.
With compliments,Mėta M.
Birželio 26... Penktadienis
Apie meną pažinti kolegą. Niekada neatsimenu žmonių vardų. Mano grupėje universitete buvo 30 žmonių, gėda prisipažinti, bet per visus studijų metus sugebėjau įsiminti tik pusę. Neramino mane ir tai, kad atėjus dirbti į didelę advokatų kontorą ir susipažinus su 60 žmonių, turėsiu naują problemą. Problemų nekilo su tais 12-13 žmonių, su kuriais nuolat dirbdavau, jų vardus įsiminiau per porą savaičių. Gal pusę metų neatsikračiau kreipinio „Jūs" kalbantis su vyresniais kolegomis. Tie patys vyresni kolegos labai greit sugebėjo mane nuo šio (panašu, kad blogo) įpročio atpratinti. Po kiek laiko galiausiai supratau, kad visi čia irgi yra tik žmonės, kurie ilgainiui tampa gerais pažįstamais. Geriausias būdas tai suprasti - iškepti 60 šokoladinių pyragėlių ir penktadienį pereiti per visą kontorą.
With compliments,Mėta M.
Birželio 19... Penktadienis
Stresas. Darbas advokatų kontoroje ir stresas yra neatskiriami dalykai. Sakysite, kad nieko naujo nepasakiau, bet realiai visuomet yra blogiau nei kada galėjote įsivaizduoti. Sesijos, studijos, už spintos užkritęs žiurkėnas, amžina problema kai nėra kuo apsirengti, o jau vėluoju į troleibusą ir kiti buitiniai rūpesčiai neprilygsta tam laipsniui streso, kurį turite būti pasirengę patirti, jei norite dirbti advokatų kontoroje. Iš kitos pusės, stresas veikia kaip, sakyčiau, viena efektyviausių motyvacinių priemonių dirbti (ypač vasarą). Jei advokatų kontoroje žmonės nelaksto, netrinksi durys, aplink neskraido popieriai ir be perstojo netyla telefonas, vadinasi tai ženklas, kad atėjo krizė. Esu 100% tikra, kad pas mus tokie dalykai net neketina ateiti, šiandien gavau 7 naujus segtuvus ir krūvą popierių iki pirmadienio. Stresą nesunkiai galima kontroliuoti. Su kolegomis aptarėme galimybę keisti strategiškai patogią naujiems darbų srautams studentų kabineto vietą.
With compliments,Mėta M.
Birželio 12... Penktadienis
Nors galima pamanyti, kad dauguma Lietuvos advokatų firmų renkasi sudėtingus ir įmantrius pavadinimus, tačiau sunku būtų net bandyti prilygti advokatams Amerikoje. Neseniai internete užtikau juokingiausių advokatų firmų pavadinimų trisdešimtuką. Jau ko verti tokie pavadinimai kaip: „Ziffren, Brittenham, Branca, Fischer, Gilbert-Lurie, Stiffelman, Cook, Johnson, Lande & Wolf", „Payne & Fears", „Ball & Weed", „Boring & Leach", „Allen, Allen, Allen & Allen", „Slaughter & Slaughter", „Gun & Hicks", „MoFo", „Low, Ball & Lynch", „Lawless & Lawless", „You Me Patent & Law Firm". Netikit, kad tai įmanoma? Tuomet „pagooglinkit" ir įsitikinsit. Moralas: visuomet verta rinktis partnerius pagal pavardę.
With compliments,Mėta M.
Birželio 8... Pirmadienis
Visi mes esame bent kartą pagalvoję apie tą dieną kai turėsime savo advokatų kontorą. Vieni apie tai yra pagalvoję bent kartą gyvenime, kiti apie tai galvoja bent porą kartų per dieną. Mes su kolegomis studentais ne tik apie tai galvojame, bet praktiškai turime paruošę detalų planą kaip tai kada nors padaryti. Ne paslaptis, kad įsteigti savo kontorą kainuoja. Kainuoja ir ją išlaikyti. Todėl mes steigsime savo kontorą mašinoje arba autobusiuke. Bagažinėje turėsime spausdintuvą, švietimo aparatą ir teisinę literatūrą. Veikimo principas dar paprastesnis. Žmogus skambina ir pasako savo problemą. Mes privažiuojame ir ją išvežame tiesiai į teismą. Rinką ištyrėme. Kol kas didžiausi mūsų konkurentai - juoda Audi 80 ant kurios užrašyta „Greitos ir pigios skyrybos". Planas yra. Lieka sulaukti kol mūsų naudai bus pakeistas Advokatūros įstatymas. Na dar ir to kada tapsim advokatais.
With compliments,Mėta M.
Birželio 1... Pirmadienis
Ženklai, kada reikia sustoti dirbti. Ilgainiui tampa neįmanoma sustoti dirbti. O tai labai paprasta, kai darbe gauni daug įdomių užduočių, jas padarai, ateina naujos ir taip be galo ir be krašto. Penkių dienų darbo savaitė nesunkiai gali prasitęsti iki septynių. Jei nesupranti, kada reikia sustoti, tuomet ženklai, kada reikia nustoti dirbti ateina iš aukščiau. Pavyzdžiui, penktadienis (ne trylikta) - tik kai atsidarydavau Word programą rašyti atsiliepimui į atskirąjį skundą, visame pastate dingdavo elektra. Nejuokauju. Po trečio karto tiesiog išėjau pietauti. Savaitės viduryje išlipus iš mašinos, iki kelių nėriau į balą, o su šlapiomis kojomis ilgai sėdėti darbe praktiškai neįmanoma. Iš darbo išėjau laiku. Mitas, kad darbo trukmė atvirkščiai proporcinga jo kokybei, o vėliau ir našumui, pasitvirtina.
With compliments,Mėta M.
Gegužės 15... Penktadienis
„Nieko apie tai nežinau ir net neįsivaizduoju nuo ko pradėti, aaaaa!!!!". Labai tipinė frazė darbe gavus užduotį iš serijos „ne į temą". Užduotis dažniausiai būna net „labai į temą", tik susidūrus su tuo ko labai gerai neišmanai ir su kuo anksčiau neteko susidurti apima vidinė (o neretai ir išorinė) panika. Net jei buvai pirmūnas savo grupėje universitete, arba pramiegodavai visas civilinės teisės paskaitas ir nuėjai tik į egzaminą, pradėjus dirbti kartais net nesvarbu kiek daug (ar kiek mažai) apie kažką išmokai. Pavyzdžiui rebus sic stantibus principo taikymo ypatybės kontinentinėje ir bendrojoje teisės sistemose bei arbitražų praktikoje bei sutartyse tarp privačių ir valstybinių subjektų. Prisiekiu, prieš dvi dienas galėjau tik išversti šio principo pavadinimą ir net nurodyti į CK 6.204 straipsnį. Viskas. Po dviejų dienų apie tai praktiškai galėčiau parašyti knygą. Tiesiog reikia išmokti „perlipti" per save ir susitaikyti su tuo, kad praktiškai pradėjus dirbti tai, ką studijuoji jau 5 metus, pradedi mokytis iš naujo. O tas mokymasis yra kur kas kokybiškesnis ir įdomesnis. Svarbiausia - nebijoti pripažinti, kad galbūt tikrai nieko apie kažką nežinai ir pradėti nuo „fundamentų", net jei kartais tai reikštų „googlinti" sąvokas. Visada geriau klausti, nei apsimesti viską išmanančiu ir darbą atlikti blogai. Moralas: tobulėti galima tik esant iššūkiams! Ir tikrai, dažniausiai išmoksti plaukti, kai pradedi skęsti, nes nėra kitos išeities.
With compliments,Mėta M.
Gegužės 8... Penktadienis
Apie tai kaip galima spėti padaryti (beveik!) viską. Vienintelis dalykas, kurį turi išmokti kiekvienas visuomeniškas ir hyper aktyvus teisės studentas yra laiko planavimas. Praktiškai kiekvienas teisės studentas turi kalnus darbų (net miegas tam tikra prasme taip pat yra itin atsakingas darbas). Kol nedirbau praktiškai sugebėdavau suspėti visur. Kai pradėjau dirbi - suspėju visur, net jei tai reiškia vienu metu būti dviejose vietose, kas dirbant atsitinka mažiausiai porą kartų per savaitę. Kaip tai įmanoma? Nežinau, tai paslaptis. Kaip tai padaryti? Labai paprasta, tiesiog reikia susidaryti sąrašą darbų ir svarbiausia - pradėti juos daryti.
Kiekvienas save gerbiantis teisininkas turi sąrašą darbų ir iki kada juos reikia padaryti. Dažniausiai toks sąrašas puikuojasi ant A4 formato lapo, darbo kalendoriuje ar ant kelių „post-it" lapelių. Aš turiu bent 5 tokius sąrašus, kurių kiekvienas turi savo paskirtį, žymėjimą skirtingų spalvų rašikliais ir flomasteriais, o mano darbo vieta skęsta geltonuose „post-it" lapeliuose ir ilgai sėdint prie stalo bei bandant susigaudyti nuo ko pradėti darbus galima susirgti jūros liga. Galiausiai paaiškėja, kad šią savaitę pamiršau įkelti dienoraščio įrašą, laiku parengti pranešimą universitetui, pašerti katę ir palaistyti kolegos studento fikusą. Smulkmena? Tikrai ne. Svarbus ne tik darbas, bet ir tai, kad po jo liktų laiko svarbiems mažiems dalykams Jūsų gyvenime! Alkana katė nugraužė kompiuterio pelės laidą, dėstytojas nepridėjo kaupiamojo balo, reiks pirkti naują fikusą. Maži darbai, didelės jų nepadarymo pasekmės. Padariau išvadą: šią savaitę išmetu visus „post-it" ir pereinu prie juodo tušinuko ir vieno lapo apimties VIENO darbų sąrašo.
Mėta M.
Balandžio 28... Antradienis
Paskutinės savaitės prabėgo ne kontoroje (būna ir taip, todėl šiandien nieko apie kontorą).Jos prabėgo Vokietijoje (Frankfurtas prie Oderio ir Berlynas). Pernai metais po Ph. C. Jessup tarptautinio teisės konkurso pasakiau sau, kad niekad nebedalyvausiu teisminėse inscenizacijose, nes tai tiesiog reikalauja per daug darbo ir atima likusį nuo darbo ir studijų laiką, tačiau, nors ir itin banalus, dėsnis "niekada nesakyk niekada" pasitvirtino - &s
